Virginija Kulvinskaitė “Antrininkė“ (poezija)

Literatūros kritikės, poetės Virginijos Kulvinskaitės (Cibarauskės) pirmoji poezijos knyga.

„Virginijos Kulvinskaitės eilėraščiai vizualūs, tarsi tušu nutapytos gotikinės pilys. Juos skaitant iš kelių potėpių iškyla istorijos apie aukštas moteris besiplaikstančiais sijonais, medžius, vėją, šaltį ir mirtį, – prisiminimai, pasakojami estetiškai pesimistiška nuotaika,“ – „Antrininkę“ apibūdina literatūros kritikė ir vertėja Rima Bertašavičiūtė.

„Puiki amerikietiška lietuvių mergaičių poezija“, – knygos rankraštį įvertino poetė Agnė Žarkalytė, pabrėžusi sąsają su amerikiečių išpažintinės poezijos „mergaitėmis“ – poetėmis Anne Sexton, Sylvia Plath, kūrybą visų pirma siejusiomis su vidinius konfliktus atskleidžiančia terapijos forma. – Virginijos eilėraščius pradėjau skaityti ir jais džiaugtis jau prieš gerą dešimtmetį. Kodėl ji iki šiol neturi knygos – buvo pasibaisėtinai neaišku. Man patinka, kaip eilėraščiuose kalba ši mergaitė–moteris–berniukas. Nagi leiskit tą knygą kas nors, greičiau!“

Poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė rinkinyje „Antrininkė“ įžvelgia ne tik gerą poeziją, bet ir ypatingą, pasipriešinimu grįstą poetinę laikyseną. „Pirmą eilėraščių knygą Virginija Kulvinskaitė pavadino „Antrininkė“ – matematika akivaizdžiai nėra šio rinkinio šifro raktas. Gal psichoanalizė? Tada reikėtų skenuoti kiekvieną rašytoją, kalbančią keliais balsais. Ir nors gyvenimas knygoje nekovoja su literatūra (todėl ir nepralaimi!), „Antrininkės“ savas kambarys yra poezijoje, o ne nuomojamame bute, – teigia knygą redagavusi L. Kreivytė. – Kodėl ne autoportretas, ne autobiografija, o būtent antrininkė – fantomas, kvestionuojantis autorės poziciją? Kas kalba – Virginija, ar mums nežinoma jos kopija?“

Atsisiųsti EPUB formatu (į išmanųjį telefoną, planšetę, kompiuterį etc.)