Elektroninė leidykla „Naujas vardas“

Nauja „banditiškųjų romanų“ žanro rašytojo Artūro Žilio knyga. Autorius ir toliau tirštais tarantiniškais potėpiais piešia ir žiaurų, ir romantizuotą nusikalstamo pasaulio atstovų gyvenimą. Šįkart jo herojus patenka į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. O ten jau pilna visko – ir meilės, ir kraujo… N-18. Necenzūrinė leksika.

“Po romanų „Atpirkimas“ ir „Kartą Lietuvoje“ sulaukiau daug dėmesio. Mano feisbuko draugų skaičius paaugo gal dešimt kartų. Buvo smagu, kai susisiekė jau seniai girdėti draugai ir bendraklasiai.
Vieną dieną per langą pamačiau prie mano namų stovinčią juodą „Audi A6“. Ten ji prastovėjo beveik visą dieną. Vairuotojas ir šalia sėdintis jo bendrakeleivis į lauką nelipo.
Kitą dieną išėjęs pasivaikščioti pamačiau Gedimino gatve važiuojantį baltą apynaujį autobusiuką. Jis pravažiavo gatve, įsuko į „Garnio“ aikštelę ir vairuotojas išsitraukęs telefoną žiūrėdamas į mane kažką kalbėjo. Mane apėmė panika. Pamaniau, kad bachūrai perskaitę mano knygą dabar ruošiasi mane „nuimti“. Tada ši mintis atrodė gana logiška, juk rašau kriminaline tematika.
Po kelių dienų dėl paranojos jau buvau psichiatrinėje ligoninėje.
Nusprendžiau parašyti apie tai knygą, nes labai miela greitosios pagalbos felčerė, kuri mane lydėjo į ligoninę, prasitarė, kad norėtų tokią knygą paskaityti. Gaila, kad nežinau jos vardo… Na, nieko tokio. Skiriu šią knygą visoms greitosios pagalbos felčerėms.
Beprotnamyje esi kaip narve. Negali išeiti į lauką, spintelėse nuolat daro kratas, maistas šlykštus, personalas elgiasi kaip bobutės su savo paršiukais. O kodėl? Kuo nusikalto žmogus, kuris serga? Gali dėl to verkti, kaip dauguma ir daro, arba gali juoktis. Aš pasirinkau juoktis…
Nors romanas paremtais tikrais faktais, tačiau daug kas pakeista. Net romano herojus. Juo negalėjau būti aš, nes nesu niekuo išskirtinis. Aš ramaus būdo.
Kartą gulėjau ant savo metalinės lovos šeštame skyriuje ir galvojau, kas būtų, jeigu per tas šarvuotas duris įžengtų tikrai kietas vaikinas. Žaibiško mąstymo, su žvaigždžių tattoo ant kelių ir niekam nenusileidžiantis.
Tokį ir sukūriau romano pasakotoją. Jo vardas Jonas Varenas ir kviečiu su juo susipažinti šios knygos puslapiuose.
Į žmones ten nežiūrima kaip į žmones. Dažnai jie tampa pajuokos objektais. Žinau, kad po šio romano sulauksiu daugybės kritikos, bet man tai nesvarbu. Mane gali vadinti kad ir suknistu dviračiu, dėl to niekas manimi nevažinės. O tiems, kurie norės su manimi susisiekti ir apiberti kritika, galiu pasakyti tik viena: aš katino metais gimęs, o katinams vienodai, ką apie juos loja žiurkės.“

Artūras Žilis

Atsisiųsti EPUB formatu (į išmanųjį telefoną, planšetę, kompiuterį etc.)

Skaityti naršyklėje (*pastaba)

 Atsisiųsti iš “Apple iTunes“